Fęrsluflokkur: Trśmįl og sišferši

PZ lętur heimspekina heyra žaš

Ég er mikill ašdįandi heimspeki (er aš lęra hana), en finnst hśn samt stundum minna į trśarbrögš ķ žvķ hvernig allt vill verša merkingarlaust og lošiš žegar kafaš er ofan ķ hana. Žaš er vitaskuld ekki algilt, en žó algeng upplifun fólks af aš kynna sér hana.

Stundum finnst mér sem rót allrar rökhugsunar hljóti aš vera daglegt common sense - og fyrir mér er common sense yfirleitt eitthvaš sem tengist daglegri og aš mestu prófanlegri žekkingu - en sķšur vilja og löngunum eša heimspekilega sönnušum forsendum. Common sense er žį a priori - svo ég sé nś hęttulega kęrulaus ķ framsetningu hugmynda.

Mér finnst PZ Myers gera keimlķkum pęlingum góš skil ķ nżlegum pistli - męli meš honum: http://scienceblogs.com/pharyngula/2011/07/theres_something_obvious_missi.php


Ašeins um deilur Vantrśar og Bjarna Randvers

Ég eyddi smį tķma ķ žaš ķ dag aš verja gömlu félaga mķna ķ Vantrś į Fésbókinni, en žar var ég eitt sinn mešlimur. Žaš var įgęt skemmtun, enda dįlķtiš lišiš sķšan ég tók sķšast rimmu ķ netžrasi.

Eins og ófįir vita oršiš į félagiš Vantrś ķ žrįskįk viš gušfręšikennara viš HĶ sem fjallaši į afar undarlegan hįtt um félagiš ķ nįmskeiši sem umręddur kennari kallar „Nżtrśarhreyfingar“ - og snżst žrasiš žó ekki um hvort skilgreina megi Vantrś sem slķka hreyfingu, heldur žį einkennilega hlutdręgu og nįnast rętnu umfjöllun sem félagiš fęr viš kennsluna - a.m.k. ķ glęrum kennarans - en hann kann hugsanlega aš milda žann tón ķ sjįlfum tķmunum meš fasi og oršavali.

Žeir sem ég ręddi viš į Fésbókinni skemmtu sér hiš besta yfir ęsifréttalegri umfjöllun Pressunnar um mįliš, žar sem vitnaš er ķ spjall af lęstum innri vef Vantrśar og m.a. grķnast meš aš veriš sé aš pķna kennarann, Bjarna Randver Sigurvinsson, og leggja ķ einelti og aš um heilagt strķš sé aš ręša. Mįl Vantrśar į hendur Bjarna Randveri og gušfręšideild HĶ var kallaš „vęl“ og tķunduš ummęli sögš til marks um „mannvonsku“ Vantrśamanna. Ekki eitt „haldbęrt dęmi“ įtti aš vera aš finna ķ kęru Vantrśar sem benti til žess aš Bjarni Randver gęti įtt gagnrżnina skiliš og menn voru į einu mįli um aš Bjarni vęri besta skinn og mikill fręšimašur, hann gęti žvķ ekki veriš sekur. 

Til aš gera langa sögu stutta reyndi ég ķtrekaš aš minna menn į aš ķ umfjöllun Pressunnar vęri veriš aš taka orš Vantrśarmanna śr samhengi og aš upphaflegu kęrurnar vęru vel réttlętanlegar, eins og hver mašur sér ef hann nennir aš kynna sér žęr. Undir restina var svo ašeins fariš aš sljįkka ķ lišinu og stóru oršin oršin aš litlum oršum - en verša lķklega fljótt aftur stór ef enginn nennir aš andmęla. 

Žaš sem mér finnst įhugavert viš žetta allt saman er hve fólki gengur alltaf illa aš eiga viš Vantrśarmenn įn žess aš falla ķ žį gryfju aš ljśga upp į žį og leggja žeim orš ķ munn. Vantrś er ekki allra og stundum žrasa žeir alveg af sér hįr og höfušlešur įn žess aš takast meš žvķ aš gera annaš en aš eignast óvini og stundum veršur umręšan dįlķtiš bitur į żmsa kanta. Um žį hegšun žeirra hef ég oft hugsaš og held aš Vantrś viti vel upp į sig sökina ķ einhverjum tilfellum, enda er félagiš alls ekki yfir gagnrżni hafiš - svo ég viti.

Yfirleitt žegar umręšan viš Vantrśarmenn veršur į einhvern hįtt ónotaleg - sem viršist vera žaš einkenni Vantrśarskrifa sem Bjarni Randver vildi fjalla um og gera einhverja greiningu į - er hinsvegar um svör viš hlišstęšum dónaskap aš ręša; kaldhęšna vķsun ķ eitthvaš sem andmęlandinn hefur sagt (t.d. višsnśning į rökum) eša fleira žess hįttar. Vantrśarfólk gerir einfaldlega miklu minna af žvķ aš spśa eldi og brennistein en margur heldur og žaš viršist einmitt hafa komiš į daginn ķ heimildaleit Bjarna Randvers, aš hann fann vošalega fį raunsönn dęmi um aš Vantrśarfólk vęri aš tilefnislausu aš lįta eftir sér dónaskap, en hann vildi greinilega ekki leggja į sig meiri vinnu eša skipta um markmiš meš umfjölluninni, heldur tķndi allskyns ómerkilegt grķn til sem dęmi um óheflaša framkomu Vantrśarfólksins og sleit śr samhengi til aš lįta žaš lķta illa śt.

Hugsanlega stafa žessir erfišleikar gagnrżnenda félagsins af žvķ aš žeir eru ekki alltaf eins žjįlfašir ķ netžrasi og mešal Vantrśarmašur er og vex žess vegna ķ augum hvaš beitt notkun į rökręšuforminu getur virkaš įrįsargjörn og óvęgin. En hrį og beitt samskipti eru ekki žaš sama og dónaskapur og skķtkast, enda kemur žaš jafnan į daginn žegar menn leita aš skķt į Vantrś, aš žeir finna miklum mun minna en žeir įttu von į. En žį eiga žeir nś samt aš sjį sóma sinn ķ aš fara ekki aš falsa herlegheitin, eins og mér žykir mega segja aš Bjarni hafi gert ķ žessu tilfelli. Žaš er a.m.k. ekki fallegt - žótt žaš viršist alveg geta višgengist innan veggja Hįskóla Īslands įn žess aš sišanefnd geri neitt ķ žvķ. Allavega ķ žetta sinn. 

-

Ķtarefni: 

 


Davķš Žór og ótti hinna trślausu

Gešžekki hugsušurinn, grķnistinn og gušfręšineminn Davķš Žór Jónsson birti nżveriš į bloggi sķnu lokapredikun sķna ķ gušfręši – sem bendir til žess aš hann sé aš śtskrifast og ég óska honum innilega til hamingju meš žaš. Predikunin er snotur hugvekja um hvernig žaš aš bišja ķ aušmżkt um pķnulitla trś, sé pķnulķtil trś – svo nišurlaginu sé nś stoliš nįnast óbreyttu. Um žetta hjį honum mį eflaust deila, en sjįlfum žykja mér pęlingarnar įgętar og andinn yfir žeim aš mestu góšur.
 
Ķ einum kafla predikunarinnar žykir mér Davķš Žór žó missa dįlķtiš marks og er žaš vitaskuld žegar hann vķsar til minna lķka - annars vęri ég lķklega ekki aš fetta fingur śt ķ fremur sakleysislegt lokaverkefniš.  Žar segir Davķš Žór:

Undanfariš hefur veriš rętt og deilt um žaš hvaša stakk eigi aš snķša bošun kristinnar kirkju ķ fjölhyggjusamfélagi. Žvķ višhorfi vex jafnt og žétt fiskur um hrygg aš bošskapur hennar eigi ekkert erindi śt fyrir veggi kirkjubygginganna sjįlfra. Um žaš mį aušvitaš deila endalaust, en sjįlfum finnst mér įhugaveršara aš velta fyrir mér óttanum viš žetta sem kallaš er trśarleg innręting. Žaš er eins og vernda verši ómótaša hugi fyrir skašlegum įhrifum trśarinnar, og žaš žótt reynslan sżni aš žessi meinta innręting sé hvorki įhrifarķkari né skašlegri en svo aš žeir, sem haršast ganga fram ķ andspyrnunni um žessar mundir, ólust einmitt upp viš hana sjįlfir. Kannski ętti kirkjan aš fagna žvķ aš vera sparkaš śt śr skólunum. Veršur hśn ekki fyrir vikiš miklu meira spennandi og smart? Viš žekkjum žaš flest hvaš įhugaveršar bękur geta oršiš leišinlegar žegar žęr eru skyldunįmsefni.

Žessi ótti viršist mér stafa af žeirri hugmynd aš enginn sé óhultur fyrir trśnni, aš venjulegt fólk, sem ekki er aš leita aš nokkrum sköpušum hlut, geti hvenęr sem er lent ķ žvķ aš finna eitthvaš stórhęttulegt, eitthvaš sem žaš hefši engan įhuga į ef žaš sem žaš fann hefši ekki samstundis svipt žaš ešlilegri og heilbrigšri dómgreind.


Hér er augljóslega m.a. vķsaš til umręšunnar į sķšasta įri um tillögur Mannréttindarįšs Reykjavķkurborgar, sem lagši žaš til aš trśariškun fęri ekki fram į vegum skólakerfisins og ķ framhaldi var reynt aš draga sęmilega skżr skil į milli fręšslu um trś og iškunar į trś.

Žeir sem eru fylgjandi umręddum tillögum Mannréttindarįšs eru žaš af żmsum ólķkum įstęšum. Fram koma sjónarmiš sem hafa meš réttlęti, jafnręši, skynsemi, félagslega velferš barna, fręšimennsku, sannleiksįst, raunhyggju og margt fleira aš gera. Öllum žessum ólķku hugmyndum sópar Davķš Žór undir einn hatt og kallar „ótta“, ótta viš trśarlega innrętingu. Umrędd innręting er žó, minnir Davķš Žór okkur į, ekki „skašlegri“ en svo aš viš sem „haršast göngum fram ķ andspyrnunni ólumst einmitt upp viš hana sjįlfir“. Veršur mér nś hugsaš til įgętrar hugleišingar eftir Jóhann Björnsson heimspeking žar sem bent er į aš žaš aš eitthvaš sé ekki beinlķnis skašlegt er enginn męlikvarši į hvort žaš sé gott.

Žaš er vitaskuld einmitt tilfelliš, aš fólk er ekki nema e.t.v. aš litlu leyti aš harma ótta sinn viš aš börn og fulloršnir falli umvörpum ķ ofsatrśarfeniš og verši óžolandi, heldur finnst žvķ hreinlega ekki ešlilegt aš einni rķkis-gošsögn umfram ašrar sé haldiš aš börnum og unglingum eins og um sannleik sé aš ręša og risastóru rķkisreknu* trśfélagi leyft aš vinna aš žvķ leynt og ljóst aš telja fólki trś um aš žaš sé ekki aš fullu heilbrigt og gott nema žaš sęki kristna kirkju og beri sérstakt traust til hempuklęddu gošsagnarfręšinganna sem žar starfa.

Nei, ótti viš skaša kemur mįlinu lķtiš viš. Mörgu fólki žykir trśarinnręting einfaldlega ekki skynsamleg, ekki jįkvęš, ekki til góšs, og žvķ ekki rétt aš halda trśarbrögšum aš börnum og unglingum – nema aš fręšilegu leyti, sagnfręšilegu, žvķ flest viljum viš žekkja til sagnanna sem mótaš hafa menningu okkar.

Žaš mį žó einmitt vera aš trśarinnręting til góšs og žaš mį vera aš trśarbrögš séu sönn ķ einhverjum skilningi og žaš mį vera aš trśarbrögšin geti fleytt okkur lengra sem tegund en viš komumst įn žeirra. En Davķš Žór og skošanabręšur męttu gjarna fara aš opna augu sķn fyrir žvķ aš žaš er vel hęgt aš hafa eitthvaš viš trśarinnrętingu aš athuga sem byggir į stęrri hugmyndum en žeim einum aš menn „óttist“ aš įstvinir „skašist“ af trś. Aš draga žann meinta ótta einan fram meš žessum hętti sem skżringu į žvķ aš einhver andmęli kirkjunni er hreinlega ómaklegt og ómerkilegt, eša ķ žaš minnsta afar vanhugsaš.

Davķš Žór mętti ķhuga aš endurskrifa hugvekju sķna og flytja hana aftur ķ Hįskólakapellunni įn žessarar fremur gremjulegu skķrskotunar til žeirra sem hann žykist vera aš hvetja til aš gefa pķnulķtilli trś tękifęri – žaš vęri a.m.k. vinalegra, og žaš er nś einu sinni myndin af Jesś sem kirkjan jafnan reynir aš selja börnunum okkar – myndin af Jesś barnavini besta.

* Žjóškirkjan fęr į annan milljarš króna śr rķkissjóši og rķkiš sér um aš innheimta sóknargjöld fyrir trśfélag sem börn eru skrįš ķ viš fęšingu ef móširin er skrįš ķ žaš. Viš žessi forréttindaskilyrši tel ég aš réttast sé aš tala um rķkisrekna kirkju – žvķ heimtur yršu aldrei žęr sömu ef rķkiskirkjunni vęri sjįlfri gert aš sękja fé ķ vasa landsmanna.


Bólusetningar og samsęriskenningar

Sķšustu daga hefur töluvert veriš fjallaš um bólusetningar og meint mikilvęgi žess aš foreldrar kynni sér hvaša kosti og galla žaš geti haft aš lįta bólusetja börn og taki upplżsta įkvöršun žar um fyrir sķn börn. Ég segi "meint" mikilvęgi, žvķ mig langar aš spį dįlķtiš ķ hversu mikiš žaš mikilvęgi er ķ staš žess aš gefa mér aš žaš sé mikilvęgt.

Gefum okkur aš manneskja fletti upp mögulegum aukaverkunum žess aš lįta bólusetja viš mislingum og komist aš žeirri nišurstöšu aš slķkt hafi ķ einhverjum tilfellum veriš tengt viš sjįlfofnęmissjśkdóma og jafnvel dregiš börn til dauša. Taki žessi manneskja žį įkvöršun ķ framhaldi aš lįta ekki bólusetja barn viš mislingum, er hśn žį aš taka upplżsta įkvöršun?

Samkvęmt Landlęknisembęttinu eru lķkurnar į alvarlegum ofnęmisvišbrögšum viš bólusetningum einn į móti milljón og tengingin viš einhverfu engin. Um mislingasmit er hinsvegar žį sögu aš segja aš eitt af hverjum 8.000 börnum sem fį mislinga fęr alvarlega heilabólgu sem leišir til dauša - auk žess sem margir lifa en skašast.

Mislingar, raušir hundar og hettusótt eru sjśkdómar sem geta haft alvarlegar afleišingar. Tališ er aš įriš 1998 hafi 30 milljón manns fengiš mislinga og 888 000 žeirra lįtist. Um žaš bil 10% allra daušsfalla ķ žróunarlöndum mį rekja til afleišinga mislinga. ķ Bandarķkjunum greindust 55 000 tilfelli af mislingum į įrabilinu 1989–1991 meš 120 daušsföllum. 

Ķ ljósi žessa mį spyrja sig hversu gott žaš sé aš bólusetja ekki vegna žess aš lķkurnar eru einn į móti milljón aš barniš hljóti skaša af žvķ, žegar žaš viršist ljóst aš fįi mislingar aš breišast śt - eins og viršist vera aš gerast - eru žeir mun lķklegri til aš skaša okkur en bólusetningin?

Taki mašur įkvöršun um aš bólusetja ekki žrįtt fyrir žessar upplżsingar frį Landlęknisembęttinu, sem byggja (aš sögn) į samręmdum og margendurteknum prófunum um allan heim, er mašur augljóslega annašhvort ósammįla žvķ aš mikilvęgt sé aš sporna viš śtbreišslu mislinga, eša treystir alls ekki upplżsingum frį embęttinu. Ég hef einmitt séš fólk fullyrša aš mislingar séu bara vandamįl fyrir vannęrša og veika, svo viš pattaralegu Vesturlandabśannir žurfum ekkert aš hafa įhyggjur, og sķšan hefur mašur aš sjįlfsögšu lesiš helling af samsęriskenningum um lyfjaišnašinn sem orsök žess aš Landlękni sé ekki treystandi. Žessar forsendur eru žvķ vissulega fyrir hendi ķ umręšunni og eru hluti af hinni upplżstu įkvaršanatöku foreldra.

Til žess aš taka afstöšu meš efasemdafólki um bólusetningar žarf fólk žvķ ķ raun aš leggjast ķ aš leita heimilda sem benda til žess barrįttan viš mislinga sé ónaušsynleg, og/eša aš lįta sannfęrast um aš heimildir bólusetningarandófsmanna um aš žęr valdi mun oftar vandręšum en lęknar vilja vera lįta, séu alltaf mun įreišanlegri heimildir en žęr mżmörgu sem benda til hins gagnstęša.

Meint mikilvęgi žess aš foreldrar taki upplżsta afstöšu byggist sem sagt į vilja žeirra og getu til aš viša aš sé įreišanlegum heimildum um grķšarlega léleg vinnubrögš lękna og um afar vķštękt samsęri vķsindamanna um allan heim. Žetta sama fólk viršist žó jafnan bera töluvert traust til stéttarinnar hvaš ótalmargt annaš snertir, en um bólusetningar į hugsanlega aš taka allt ašra afstöšu. 

Stašreyndin er sś aš ķ einstaka tilfellum hlżtur fólk varanlegan skaša eša lętur lķfiš af notkun żmissa daglegra lyfja eša eftir minnihįttar skuršašgeršir og deyfingar og žaš mį hęglega finna ótalmargt ķ samfélaginu sem skašar hlutfallslega fleiri en bólusetningar gera, jafnvel žegar mišaš er viš geggjušustu żkjur bólusetningarandófsmanna. Žaš er žvķ sįralķtiš heildręnt samhengi ķ žvķ aš efast um heilindi lękna hvaš bólestningar snertir og gera mikiš vešur śt af mögulegum aukaverkunum žeirra, en ekki alls annars sem er višlķka lķklegt til aš valda börnunum okkar skaša.

Meint mikilvęgi žess aš ósérmenntašir foreldrar barna sem į aš bólusetja viš mislingum taki sjįlfir afstöšu til žessara hluta er žvķ e.t.v. ekki svo mikiš žegar allt kemur til alls. Žvķ kannski ęttum viš einmitt aš lįta sérfręšingum og lżšręšislega skipušum nefndum eftir aš meta gögn af žessu tagi, ķ staš žess aš leggjast ķ aš lįta įróšur öfgafólks į netinu hręra ķ okkur. Žegar auk žess er um hluti aš ręša sem beinast aš umönnunarešlinu og verndartilfinningum gagnvart afkvęmum okkar er jafnvel žeim mun meiri įstęša til aš lįta sérfręšingum eftir aš meta hlutina meš sęmilega hlutlęgum hętti.

Aš lokum, įhugaverš grein um mįliš į Vantrś: Sex góšar įstęšur til aš lįta bólusetja sig


Gošsagnaklśbburinn: Žjóškirkjan

Aš tala um trś annarra.

Viš sem teljum trśarbrögš ósönn og jafnvel hugsanlega fremur óheppileg, eigum oft dįlķtiš erfitt meš aš velja oršalag til aš lżsa skošunum okkar į kirkjunni og trśarsamfélaginu, sem er hęfilega heišarlegt en žó ekki of stušandi eša hranalegt. Ķ žeim tilgangi hef ég sķšustu daga veriš aš prófa oršiš gošsögn.

Stašreyndin er sś aš ég tel kristni nįkvęmlega jafn fjarstęšukennda og okkur öllum ķ dag žykir sś gošsögn aš grķsku guširnir hafi bśiš į Ólympusfjalli og stundum hętt sér nišur ķ dal til aš leika viš fagrar snótir eša hafa įhrif į vopnaskak. Kristni er gošsögn af eingetnum manni sem gerši kraftaverk og dó į krossi fyrir meintar syndir mannkyns. Merkileg saga, en aš mķnu viti einfaldlega endurnotkun klassķskra stefja śr enn eldri gošsögnum, meš nżrri hugmyndum hręršum śt ķ hér og žar.

Hvaš kallar mašur svona nokkuš og hvaš finnst manni um aš fólk fullyrši aš žaš sé satt?

Flest fólk veršur vandręšalegt žegar bulli er haldiš fram viš žaš. "Obama bandarķkjaforseti er antikristur" segir einhver og fólkiš ķ kring reynir aš lżsa vantrś sinni į žeirri hugmynd, įn žess aš gefa žaš allt of sterkt til kynna aš viškomandi žurfi aš vera dįlķtiš mikiš tżndur ķ ofsatrś til aš lįta svona nokkuš śt śr sér. Žaš sama mį segja um mann sem heldur žvķ fram aš hann geti svifiš meš žvķ aš einbeita sér vošalega mikiš. Žaš er fjarstęšukennd hugmynd og mjög sennilega blekking. En žaš er til fólk sem trśir į žessa hluti.  Viš leyfum okkur samt flest aš efast um aš menn svķfi meš žvķ einu aš einbeita sér og mörg höfum viš séš hulunni svipt af ašferšum svikahrappa viš aš telja fólki trś um aš žeir geti slķka hluti.

Svona lķšur mér dįlķtiš gagnvart kristni og mér finnst ég hljóta aš mega segja žaš nokkurn veginn berum oršum, įn žess aš trśašir geti leyft sér aš móšgast. Er Guš til? Nei, žaš held ég ekki og mér finnst mótsagnarkennd lżsing biblķunnar į Guši svo ólķkleg og vond aš ég skil ekki aš neinn trśi. Guš kristninnar er gošsögn, rétt eins og Seifur er gošsögn og Óšinn er gošsögn. Žjóškirkjan er klśbbur utan um gošsögn og tengda helgisiši, Žjóškirkjan er gošsagnaklśbbur.

En skil ég žį ekki tilgang gošsagna, tilgang trśarbragša? Skil ég ekki žetta?

"Gošsagnir lżsa atburšum, sem geršust ķ fortķšinni, en voru žó meš einhverjum hętti utan mannlegs tķma, žvķ aš žęr voru sķfellt aš endurtaka sig. Žęr eru óhįšar staš og stund. Žęr höfšu djśpa merkingu ķ žvķ samfélagi, sem mótaši žęr og varšveitti."

"Gošsagnir eru ķ ešli sķnu heilagar frįsagnir, opinberun sannleikans. Žęr varpa ljósi į veröldina svo aš menn geti fundiš sinn staš og sitt hlutverk."

- Guširnir okkar gömlu eftir Sölva Sveinsson #

Jś, ég žykist alveg skilja mįtt sagna til aš varpa ljósi į tilveru okkar, hvort sem žaš ljós er gagnlegt eša ekki. Žaš er bara allur gangur į žvķ hvernig fólk notar gošsagnirnar sķnar og hvernig žaš talar um žęr. Sumir tala mikiš ķ sömu andrį um skyldur og trś į mešan ašrir tala um lęrdóm sem draga megi af sögunum og enn ašrir tala um mikilvęgi žess aš skoša trśna meš žaš aš markmiši aš fį fallega og góša mynd af henni. Žessi sjónarmiš eru ekki alltaf samrżmanleg og trśin į mikilvęgi žeirra getur į köflum veriš alveg eins undarleg ķ mķnum eyrum og bókstafleg trś į Ólympusfjall sem heimkynni guša.

Mythos og logos.

Fyrir mörgum į žaš vel viš aš gošsagnir séu kallašar mythos og aš mythos sé andheiti logos eša skynsemi. Gošsagnir og skynsemi viršast oft dįlķtiš andstęšir pólar. Žaš žarf žó alls ekki aš vera góš greining og eflaust mį sjį žetta allt öšruvķsi. Hvaš sem žvķ lķšur er kristni gošsögn og ef aš lķkum lętur mun fólki ķ framtķšinni žykja kristni śrelt og kómķsk gošsögn rétt eins og okkur finnst žaš um grķsku gušina ķ dag.

Meš žvķ aš segja hvorki meira né minna um kristni en aš hśn sé gošsögn og aš žjóškirkjan sé gošsagnaklśbbur žykir mér sem tiltölulega hóflegur tónn sé sleginn. Augljóslega liggur žaš ķ oršunum aš ég tel um ósanna hluti aš ręša sem ég ber ekki sömu viršingu fyrir og žeir gera sem trśa, en ég er ekki aš vanvirša trś žeirra aš öšru leyti en žvķ aš ég segi satt til um afstöšu mķna til hennar og vķsa meš oršalaginu til žeirra fullkomlega ešlilegu įlyktunar aš kristni sé jafn sönn eša ósönn og żmislegt annaš sem menn hafa haldiš upp į ķ gegnum tķšina.

Hvaš segiš žiš um žaš? Er dónalegt aš kalla kristni gošsögn, eša er um žolanlega milda hreinskilni aš ręša?


Vangaveltur um sišferši og trś

Af hverju lįta margir trśašir eins og žeir hafi eitthvaš sem trślausir hafa ekki žegar aš sišferši kemur?

William Craig Lane, trśar-spekingur, segir til dęmis, og er fślasta alvara, aš hann viti vel aš trślausir séu įgętir, en žį skorti nś samt algildan sišferšilegan grunn af einhverju tagi - greyin. Blessušum manninum lįist nįttśrulega aš nefna aš žaš skortir trśaša lķka og viš žvķ öll ķ sömu sporum hvaš žetta snertir.

Eša er žaš ekki?

Hvaša algildu skilaboš hafa trśašir fengiš frį guši sķnum? Žaš geta allavega ekki veriš žau skilaboš aš ekki megi drepa, pķna, brenna, stela, svelta, naušga og mismuna, žvķ allt žetta hefur veriš gert ķ massavķs um allan heim ķ nafni trśarbragša og žaš fer bara eftir tķšaranda og ašstęšum hvort žaš er žessi eša hinn minnihlutahópurinn sem veršur fyrir baršinu į rįšandi trśarhóp, hvort sem um kristni eša eitthvaš annaš er aš ręša.

Ekkert hefur heldur gengiš aš sżna fram į aš trśašir fremji sķšur glępi og žess mį geta aš nżleg rannsókn bendir til žess aš grķšarlegur meirihluti kažólskra Bandarķkjamanna sé algjörlega į öndveršu meiši viš óskeikulan pįfann hvaš öll helstu vafamįl snertir. Svo hvar endurspeglast žessi trausti algildi sišferšisgrundvöllur ķ hegšun trśašra? Hvaš bendir til žess aš hann sé yfirhöfuš til stašar?

Žaš mį finna mótsagnarkenndar upplżsingar um nįnast alla mannlega hegšun ķ biblķunni, hvort sem nżja testamentiš er skošaš eitt eša žaš gamla tekiš meš, og žeir sem vilja žrįtta og halda öšru fram demba sér jafnan af kostulegri blindni ķ aš fullyrša aš žeirra persónulega tślkun į biblķunni sé sś rétta, hvaš sem tślkunum annarra lķšur. Augljóslega eru žaš žó ekki sérlega algild og fķn skilaboš frį guši sem allir trśašir geta hreykt sér af žegar ašeins śtvöldum er gefiš aš ramba į "rétta" tślkun og sś tślkun er ekki einu sinni nęgilega almenn mešal trśašra til aš hęgt sé aš greina hegšun žeirra frį hegšun trślausra.

Mįliš er einfalt. Ef skilabošin eru ekki skżrari en svo aš menn geta hikstalaust snśiš frišarbošskapnum upp ķ heróp og kęrleiksbošoršinu upp ķ forpokaš og spillt kirkjuveldi, žį er ekki um sérlega algild eša tķmalaus skilaboš aš ręša, hvaš žį sérlega "rökréttan" grunn. Og ef skilabošin eru ekki ljós og taka auk žess sķfelt breytingum, sbr. višhorf til samkynhneigšra, žį er allt tal um sišferšisgrundvöll trśašra hjóm eitt, eša svo gott sem.

Eingyšistrś er auk žess ekki eilķft fyrirbrigši, heldur fremur nżlegt (2-3.000 įr). Trśarbrögš mannkynsins hafa fyrir žaš oft į tķšum veriš svo ólķk trśarbrögšum samtķmans aš oršiš "trśarbrögš" getur į köflum talist rangnefni fyrir žį hegšun eša menningu sem um ręšir. Forfešradżrkun og helgisišir henni tengdir hafa oft įtt sįralķtiš sameiginlegt meš frumspekilegri eingyšistrś og žvķ hępiš aš tala, eins og sumir gera, um aš öll sišfręši sé sprottin af trś į "Guš", žaš žarf žį a.m.k. aš taka fram aš um afskaplega ólķka hugmyndafręši var aš ręša og aš oršiš guš meš stóru G sé mįlinu óviškomandi.

Margt trśfólk mętti alveg taka sig taki hvaš žetta snertir. Sišgęšisgrundvöllur kristninnar er einfaldlega óttalega keimlķkur žeim almennu hegšunarreglum sem gilda ķ öllum samfélögum heims óhįš trśarbrögšum og er lķklega bara almenn félagsleg skynsemi. Lķklega kostar žaš bara minni orku aš semja um friš og spekt innan hópa en aš gera žaš ekki. Slķk hegšun er žvķ praktķsk og nįttśruleg fyrir kvikindi af okkar stęrš og greind og eingetnir menn og talandi runnar koma mįlinu ekkert viš - nema kannski sem verkfęri til aš flytja félagslega žekkingu milli kynslóša.

Ętli žetta sé nś ekki bara nokkurn veginn svona einfalt? Žaš hugsa ég.

Hugleišingar um bókstafstrś og leišréttingarįrįttu

Žaš blasir viš flestu fólki aš bókstafstrś er ķ ešli sķnu afar hępin hugmynd. Texta af žvķ tagi sem oftast er įtt viš žegar talaš er um bókstafstrś, eins og biblķan eša kóraninn, er ekki hęgt aš njörva nišur ķ bókstaflegar reglur og hugmyndir, žvķ til žess er textinn sjįlfur of lošinn, ljóšręnn og hreinlega mótsagnarkenndur. Merkingin veršur alltaf aš stórum hluta tślkun žess sem trśir og hann žvķ ķ raun bókstafstrśašur į sķna tślkun į textanum, en ekki į textann sjįlfan. Žetta er augljóst öllum, en til aš firra sig įbyrgš į tślkunarglešinni žykjast menn gjarnan lesa trśarritin meš augum Krists, eša annars spįmanns og fullyrša ķ framhaldi aš žeir séu ķ krafti žess, aš lesa rétt śr textanum. Réttlętingin er sem sagt ekki sś aš tślkunin sé rökrétt, passi best viš ašra žekkingu eša neitt ķ žeim dśr. Réttlętingin er einfaldlega sś aš viškomandi trśi rétt og skilji žvķ rétt. Žeir sem eru ósammįla trśa bara ekki rétt og skilja žvķ ekki rétt. Önnur rök žurfa ķ raun ekki aš koma viš sögu.

Žrįtt fyrir žessar kostulegu forsendur bókstafstrśarinnar freistast margir til aš fjasa viš slķka trśmenn um gang mįla ķ heiminum og komast žį jafnan aš žvķ aš žaš er til einskis, žvķ bókstafstrśarmašurinn višurkennir aldrei aš žaš geti neitt veriš aš forsendum hans. Ef hann gerši žaš žyrfti hann lķklega aš endurskoša frumforsendur sķnar og ganga viš žaš af trśnni, missa af eilķfu lķfi og verša bara hluti af nįttśrunni eins og viš hin. Žaš er jś ekki sérlega heppilegt - og eins og ég hef oft fjallaš um, enda allar trśarrökręšur ķ raun į žvķ aš trśmašurinn reynir aš gera hugtökin heppilegt og satt aš einu og sama hugtakinu, og gętu žeir žvķ ķ raun hafiš allar sķnar trśvarnir į žeim punkti ķ staš žess aš ómaka sig meš gušfręšinni.

Til aš eiga viš bókstafstrśarmenn reyna andstęšingar žeirra engu aš sišur gjarnan aš benda žeim į óheyrilegan fjölda mótsagna sem einkennir skošanir žeirra. Eitt fyrsta skrefiš ķ hverri žekkingarleit hlżtur nefnilega alltaf aš felast ķ žvķ aš śtiloka skżringar sem fela ķ sér mótsagnir. Séu menn ekki aš reyna aš greiša śr hugmyndum sķnum mótsagnirnar held ég aš megi fullyrša aš žeir hafi engan įhuga į sannleikanum og fellur žį umręšan um sjįlfa sig - og gerir žaš augljóslega alltaf frį upphafi ķ tilfelli bókstafstrśašra.

Hér į blogginu hafa menn töluvert reynt aš fį Mofa bókstafstrśarmann til aš gangast viš villum ķ mįlflutningi sķnum, sem er nokkuš sem hann gerir nįnast aldrei, og lķtiš oršiš įgengt žrįtt fyrir aš innleggin séu oršin vel yfir 200 talsins viš sķšust umręšu žar sem hann kemur viš sögu. Mofi er trśmašur af žvķ tagi sem jafnan tķnir Stalin, Hitler og Pol Pot til sem dęmi um afleišingu gušleysis. Honum er sķšan jafnan bent į aš žaš megi deila um hvort žessir menn hafi allir veriš gušlausir og ķ framhaldi er honum bent į aš ekkert sem žeir geršu mį meš góšu móti rekja til trśarafstöšu žeirra - žar sem žaš eitt aš trśa ekki er ekki boš um aš gera eitt né neitt - hvaš žį drepa trśaša. Alltaf bakkar Mofi žį lķtiš eitt meš fullyršingar sķnar, en gengst aldrei viš žvķ aš žetta séu hreinlega vönd rök sem óheišarlegt sé aš varpa sķendurtekiš fram eins og honum hafi aldrei veriš svaraš og hann viti ekki betur.

Žaš aš hann skuli eilķflega endurtaka vitleysuna meš žessum óheflaša hętti og jafnvel bęta um betur meš žvķ aš gera Darwin įbyrgan fyrir žjóšhreinsunarstefnu Nasista ętti ķ sjįlfu sér aš gera mönnum ljóst aš Mofi hefur engan įhuga į sannleikanum, en menn lifa einhvern veginn alltaf ķ voninni um aš žaš kunni einhvern daginn aš breytast og sś von er ķ raun mun įhugaveršara umfjöllunarefni en misfellurnar mżmörgu ķ trśarvörnum hans Mofa.

Hvers vegna er žaš sem menn reyna aš tala um sannleikann viš fólk sem hefur engan įhuga į honum?

Mofi bżšur nįttśrulega žessum umręšum heim meš gengdarlausu bloggi sķnu um fįrįnlegar hugmyndir sköpunartrśarfólks um hvernig vķsindalegri žekkingu er hįttaš og hvaša gögnum skuli treysta og hverjum ekki. Žeir sem žekkja til vita, aš til žess aš hugmyndir Mofa gengju upp žyrfti svo ofbošslega margt skrżtiš aš ganga į ķ heimi vķsinda aš hann gęti allt eins haldiš žvķ fram aš tungliš sé śr osti. Ef einhver héldi žvķ statt og stöšugt fram ķ fullri alvöru aš tungliš sé śr osti og aš žaš sé nokkuš sem kenna eigi börnum ķ skólum myndu flestir hlęja, en einhverjir myndu leggjast ķ aš svara fullyršingunum og reyna aš gera sem flestum ljóst aš um dellu sé aš ręša. Einhverjir vęru aš žvķ til aš sporna viš śtbreišslu ranghugmynda, en einhverjir vęru aš žvķ af einhverri žörf fyrir aš snśa žessum įkvešna einstaklingi til skynseminnar og žeirri žörf er leišinlega aušvelt aš lķkja viš trśboš. Leišinlega aušvelt fyrir okkur sem viljum helst fį aš gera į žessu tvennu mjög mikinn greinarmun - sem er lķtiš mįl, en lķkindin blasa žó viš fyrir žvķ.

Žaš er įhugavert ķ žessu samhengi aš velta žvķ fyrir sér hvort žessir sömu ašilar myndu hafa jafn mikinn įhuga į aš leišrétta mįlflutning Mofa ef hann vęri bśinn aš ganga af trśnni og oršinn darwinisti, en fęrši eftir sem įšur jafn hörmulega mótsagnarkennd rök fyrir hugmyndum sķnum. Lķklega myndu menn ekki sżna žvķ jafn mikinn įhuga, sem, ef satt, segir okkur aš nišurstašan sķšur en gölluš rökin fyrr henni er kveikjan aš žessum hamagangi - sem kann aš vera augljóst.

Ég varpa žessum vangaveltum bara fram til gamans. Kannski menn hafi įhuga į aš ręša heimspekilegar forsendur žess aš bókstafstrśarmašur geti opnaš augun fyrir mótsögnum, ķ staš žess aš ergja sig į einstökum mótsögnum sem hann lokar augunum fyrir...


Sišlausir gušleysingjar

Trśmašurinn: Gušleysingjar eru sišlausir, ešli sķnu samkvęmt. Ef ekki žarf aš óttast uppgjör viš guš er engin įstęša til aš syndga ekki og vonast til aš komast upp meš žaš.

Gušleysinginn
: Žannig aš trśašir eru syndlausir žvķ žeir óttast reiši Gušs?

Trśmašurinn
: Nei, trśašir eru ekki syndlausir. Allir menn eru syndugar ķ ešli sķnu. En meš žvķ aš taka viš gjöf Jesś Krists į krossinum, hafa kristnir fengiš fyrirgefningu fyrir syndir sķnar og endurfęšst įn syndar Adams.

Gušleysinginn
: Hvaš meš syndir sem kristnir drżgja eftir fyrirgefninguna. Žurfa žeir ekki aš svara fyrir žęr?

Trśmašurinn: Nei, žjįning Krists į krossinum hreinsar burt allar syndir hinna hólpnu.

Gušleysinginn: Af hverju ęttu žį kristnir ekki aš syndga? Žeir žurfa jś ekki aš óttast reiši Gušs, fyrst žeir eru hvort eš er hólpnir.


Trśmašurinn
: Nei, syndir žeirra hafa veriš geršar upp. En kristni reyna aš vera syndlausir žvķ andi gušs vinnur innra meš žeim.

Gušleysinginn: Ertu ekki aš segja aš gušleysingjar séu sišlausir af žvķ žeir óttast ekki Guš, en aš kristnir séu sišašir žrįtt fyrir aš óttast ekki Guš?

Trśmašurinn
: Nei. Ég er aš segja aš gušleysingjar séu sišlausir af žvķ žeir eru fallnir og hafa enga hvatningu til aš vera sišašir, en kristnir leggja sig fram viš aš vera sišašir žvķ žeir hafa tekiš į móti Kristi og heilagur andi vinnur meš žeim.

Gušleysinginn
: Ef žaš er ekki óttinn viš uppgjör sem gerir kristiš fólk sišaš, af hverju segir žś aš žaš sé skortur į ótta viš slķkt sem gerir gušleysingja sišlausa?

Trśmašurinn
: Vegna žess aš allt mannkyni er falliš og ašeins meš žvķ aš taka viš fyrirgefningu Krists getur daušlegur mašurinn varist freistingum. Ef žś óttašist refsingu myndir žś opna hjarta žitt fyrir Frelsaranum og endurfęšast.

Gušleysinginn: Hvaš meš einhvern sem ekki er kristinn, en trśir į réttlęti Gušs. Gęti hann ekki veriš hólpinn vegna góšrar hegšunar, žrįtt fyrir aš trśa ekki į Jesś?

Trśmašurinn: Žetta virkar ekki žannig. Góšverk sem spillt mannfólk vinnur hafa enga merkingu fyrir Guši. Žau eru eins og rotnandi įvextir fyrir Guši. Góšverk geta ekki bjargaš žér frį dómi Gušs; ašeins blóš Jesś getur žvegiš af žér syndina.

Gušleysinginn: Žannig aš žaš sem žś ert aš segja er aš allir syndarar - ekki bara gušleysingjar - eru sišlausir žvķ žeir trśa ekki į Jesś. ī rótina hefur gušlegt réttlęti ekkert meš žetta aš gera?

Trśmašurinn
: Jį, žaš mį svo sem segja aš žetta sé rétt, en žaš er loforšiš um gušlegt réttlęti sem hvetur menn til aš verša kristnir. Annaš er ekki hęgt įn hins.

Gušleysinginn
: Gęti ég žį lżst afstöšu žinni meš žvķ aš segja aš öllum ó-kristnum muni Guš refsa og öllum kristnum muni hann bjarga, og hvort einhver žeirra syndgaši hefur bara ekkert um žetta aš segja?

Trśmašurinn
: Žś lętur žetta viljandi hljóma illa og žetta er mikil einföldun, en rétt ķ grófum drįttum.

Žżšing į žessu hér.


Er og vild'aš vęri

Um tilraunir Templeton sjóšsins til aš brśa giliš į milli vķsinda og trśarbragša segir Jerry Coyne:

Religion is based on dogma and belief, whereas science is based on doubt and questioning," says Coyne, echoing an argument made by many others. "In religion, faith is a virtue. In science, faith is a vice." The purpose of the Templeton Foundation is to break down that wall, he says - to reconcile the irreconcilable and give religion scholarly legitimacy.  #

"In religion, faith is a virtue. In science, faith is a vice."

Hvernig ętli sé best aš žżša žessa prżšilegu setningu yfir į móšurmįliš?

Ķ trśarbrögšum er trśarvilji dyggš, ķ vķsindum löstur..?


Um vęgi trśarbragša og gušleysis ķ umręšum um orsakavalda

Žaš hefur mikiš veriš fjasaš viš sķšustu fęrslu mķna um meinta įbyrgš trśarhugmynda og skorts į žeim į žvķ sem mišur fer ķ mannheimum. Žegar žessi umręša fer ķ gang gengur hśn jafnan žannig fyrir sig aš einhver segir aš trśarbrögš valdi allskyns óskunda og žį kemur einhver trśmašur og segir aš trślaus rķki į borš viš Kķna Maós eša Rśssland Stalķns hafi veriš verstu rķki sögunnar hvaš blóšsśthellingar snertir og žaš sé gušleysinu aš kenna. Žetta eru allt fremur lošnar hugmyndir, en ekkert verri til aš fjasa um en margar ašrar.Vandinn er hinsvegar sį aš menn fallast aldrei į neina sameiginlega męlikvarša eša skilgreiningar til aš fjasa um, heldur fullyrša bara ķ kross og ęsa sig hįstert įn žess nokkurn tķmann aš takast į viš rök andstęšingsins.

Spurningarnar sem vandręšast er meš ķ žessum efnum eru hinsvegar ótalmargar og ķ staš žess aš hoppa yfir žęr ęttu menn aš koma sér saman um forsendur fyrir fjasiš. Skošum žetta nś ašeins, okkur trśmįlaįhugafólkinu til įnęgju og yndisauka.

  1. Fyrst žurfa menn aš komast aš žvķ hvort žeir séu yfirhöfuš tilbśnir til aš lķta į menningarstrauma sem orsakavalda. Ef menn fallast į aš trśarlegar hugmyndir móti hegšun manna geta žeir ķ framhaldi fjasaš dįlķtiš um hvaša hugmyndir eru verstar eša bestar. En vilji menn alls ekki kannast viš aš žaš sé hęgt aš tala um menningu af žvķ tagi (t.d. kristni eša vķsindahyggju) sem orsakavald, heldur horfa alltaf til mannlegs ešlis eša einhvers ķ žeim dśr, er umręšan lömuš. Sś afstaša žarf žó ekki aš vera (mjög) röng, hśn bżšur bara ekki upp į sešjandi fjas um hvort trś eša trśleysi sé ęšislegra og er žvķ ekki į matsešlinum.

  2. Aš žvķ gefnu aš trśarleg afstaša og menning móti hegšun okkar geta menn fariš ķ žann leik aš fjasa um hvaša afstaša og/eša menning er mannkyninu mest til hagsbóta. Žį er hinsvegar įgętt aš muna aš oftast er įtt viš samtķmann, en ekki fortķšina. Trśarleg menning eša trślaus menning kann aš hafa veriš naušsynleg eša heppileg į einhverjum tķma, en er žaš ekki endilega lengur. Svo fullyršingar um naušsyn einnar menningar vegna langrar sögu hennar eru ekki tęmandi rök, žótt žau megi alveg fljóta meš.

  3. Okey! Viš erum sem sagt aš tala um samtķmann og framtķšina. Eru trśarbrögš heppileg eša vęri allt betra įn žeirra? Sagan segir aš krossferšir, nornaveišar og allskyns sturlaš ofbeldi hafa į köflum veriš fylgifiskar trśarbragša. Ofbeldi og yfirgangur hafa žó lķka einfaldlega veriš fylgifiskar samfélaga manna, svo augljóslega erum viš ekki aš fara aš nį aš smyrja öllum vandręšum į trś eša trśleysi, en viš viljum fį aš kenna einhverju um eitthvaš af žessu og sakborningarnir ķ dag eru gušleysi og trśarbrögš.

Nś fęrum viš okkur yfir ķ ónśmerašan texta til aš brjóta upp formiš. Byrjum į žvķ sem ég var aš reyna aš koma į framfęri viš lesendur ķ hinum umręšunum, sem ég hef séš margan trśmanninn og prestinn neita aš skilja, en er žó fremur einfalt.

Žaš er eftirfarandi fullyršing: gušleysi er ekki menningarpakki eins og kristni og žvķ ekki ešlilegt aš tala į sama hįtt um žessa hluti sem orsök hluta. Kristni er dęmi um menningu meš rķka sögu, reglubók um vilja almįttugs yfirbošara og valdastrśktśr og heilt land į plįnetunni er tileinkaš umręddri menningu, nefnilega Vatikaniš. Gušleysi hinsvegar er ķ sjįlfu sér bara afstaša til hugmyndarinnar um tilvist guša. Žaš er vel hęgt aš tala um hvort tveggja sem įhrifavald, en annar er bara svo miklu skżrari orsakavaldur en hinn aš žaš er fįrįnlegt aš lįta eins og um epli og epli sé aš ręša. Aš sjįlfsögšu hafa gušleysingjar samt einhverja menningu, en hana er ekki meš sama hętti hęgt aš kalla einu nafni eša rekja til trśarafstöšunar og žaš er engin reglubók (biblia).

I. Til trśarbragša mį rekja allskyns hugmyndir, sem viš getum kallaš beinar skipanir til aš gera dęmiš skżrt:

  • Af hverju gerši trśaši mašurinn X? Nś af žvķ hann fékk beina skipun um žaš, žaš stóš ķ trśarritinu hans aš hann ętti aš gera X.

  • Af hverju gerši trślausi mašurinn Y? ....ég veit žaš ekki. Svariš er allavega ekki žaš aš hann fékk ekki beina skipun um aš gera X.

Munurinn er augljós. Annaš er nokkuš skżrt orsakasamhengi, hitt er galopiš samhengi og allt annaš en skżrt. Žess vegna er réttara (en alls ekki endilega gefiš) aš segja aš annaš sé afleišing menningar en aš segja aš hitt sé žaš. Žvķ önnur menningin er mikiš skilgreind, hin ekki.

II. Tökum dęmi um hlutlausa hegšun:

  • Trśašur mašur X situr ķ kirkju į sunnudegi - orsökin er augljóslega trśarleg menning. Żmislegt getur spilaš inn ķ įkvöršunina um aš fara ķ kirkju, en trśarbrögš eru góš skżring į įkvöršuninni.

  • Trślaus mašur Y situr į heima hjį vini sķnum į sunnudegi - orsökin er hver? Trśleysi hans? Af hverju er hann ekki į kaffihśsi? Eša ķ bķlskśrnum? Eša į skautum meš börnunum? Eša ķ sundi? Eša uppi į hįlendi? Eša į klóinu?

III. Tökum dęmi um vonda hegšun:

  • Trśašur mašur drepur samkynhneigšan mann. Heima honum finnast ótal gögn sem benda til žess aš hann hafi veriš heltekinn af hugmyndinni um aš samkynhneigš sé synd og andstyggš ķ augum Drottins.

  • Trślaus mašur drepur samkynhneigšan mann. Heima hjį honum finnast allskyns gögn sem benda til mikils haturs į samkynhneigš.

Hiš fyrra mį aušveldlega rekja ašeinhverju leyti til žeirrar menningar aš haldiš sé upp į heilagt rit sem hęglega megi skilja žannig aš algóšur guš hati homma.Hiš sķšara mį rekja til żmissa hluta, giskiš aš vild, en žaš aš mašurinn hafi veriš trślaus er engan veginn augljós lišur.

Trśarbrögš sem skżring hafa einfaldlega miklu meira vęgi ķ jöfnunni sem skżring en gušleysi žegar rekja mį įkvaršanir til beinna skipana eša reglna ķ ķtrśarbrögšunum. Gušleysiš er opin skżring en trśarbrögšin eru afmörkuš eša lokuš skżring ķ samanburši.

Nś gęti einhver bent į žaš sem dęmi um strķšandi skilaboš fyrir hópana tvo aš biblķan fyrirskipi fyrirgefningu og banni morš. Žegar sį trślausi drepi sé žaš žį m.a. af žvķ aš hann skortir žetta boš og trśna į gildi žess. Ef eitthvaš benti til žess aš trśašir hlżddu žessu boši sjįlfir og drępu įberandi sjaldnar en trślausir vęru žetta erfiš rök aš eiga viš, en ekkert bendir til žess aš žaš sé rétt og žau žvķ mįttlaus.

Aš rekja hegšun til gušleysis er žvķ mun lošnari hugmyndafręši en aš rekja hegšun til įkvešinna trśarbragša. Žaš kann žó lķka aš vera mjög lošin hugmynd aš rekja hegšun til trśarbragša, en žaš er žó margfalt sterkari žįttur ķ jöfnunni ef gengiš er śt frį ofangreindum rökum.

ATH. Sé um trśarlega hegšun aš ręša sem erfitt er aš rekja til hinna skilgreindu trśarbragša t.d. trśarrita, og menn grķpa til žess rįšs aš kenna sjįlfri hugmyndinni um guš um, veršur biliš mun minna į milli vęgis orsakavaldanna, žótt žaš séu reyndar lķka „lokašri" rök en gušleysiš, en biliš er klįrlega minna.

Nś ęttu menn aš vera oršnir kunnugir hugmyndinni um opin og lokuš rök, sem ég er aš brydda upp į hérna og sjį žį aš žaš sama gildir um kommśnismann sem dęmi. Žaš er sķšur hęgt aš rekja óhęfuverk kommśnismans til gušleysis en žaš er hęgt aš rekja óhęfuverk kristinna til kristni, žar sem orsakaröšin er bęši styttri og mun skżrari ķ sķšara tilfellinu (žaš er veriš aš rekja til kristni en ekki til gušstrśarinnar einnar).

Žess vegna m.a. er ekki sérlega gagnlegt aš nefna kommśnisma sem dęmi um vonsku gušleysis. Žaš liggur einfaldlega ekki ķ augum uppi aš gušleysiš hafi valdiš neinu ķ kommśnismanum, né valdiš kommśnismanum sjįlfum, a.m.k.ekki į sama hįtt og ķ sama męli og žaš blasir viš aš rekja mį verk kristinna til kristinna gilda og hugmynda um heilög landsvęši og svo framvegis.

Vona ég nś aš žetta hafi veriš tiltölulega mįlefnalega fram sett og rökstutt svo menn geti rįšist į žaš meš klókindin aš vopni, en ekki bara notast viš algjörlega huglęgar langanir til aš fólk sé gott ef žaš trśir į Jesśs og žess vegna sé trśleysi óheppilegt eša aš fólk hafi oršiš rosalega gott žegar žaš fór aš eignast biblķur į móšurmįli sķnu. Žaš dót stenst enga skošun.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband